Dedikuota A.
paslėptas aukuro paslėptas
smaragdų linksmomis akimis
tapo erdvėlaivius
giliai nesiruošiant suprasti
bežodėm
spiralėm į delną ----
ženklo pavasaris ženklo
lieka laisva
gelme
o basos kojos
gličioj akmens žievėj
susitinka ---
slystantis aukuro slystantis
šitiek saitų
--
neturi kur sušalt
viename krante dilgėlės
vien
- - - - - - - - - -
pabusk volunge o tyliai
žvakigalio dagtį
versmės gesina
-
dabar jau
tik
tik
1993 i Klaipėda
/ / /
alesilija
žmonės su dalgiais --
kaugių pavėsyje
geriame pieną
suklupusio gyvulio pėdos - - - -
praeiti regėti
griuvimą ir būtį:
dienos
baigias per lietų
per lietų keliai nedulkėti
kažin kiek dar metų
turi pavėsis?
pavėsis išnyks
liksim be vietos
ir saulė
spinduliu gobs
tavo galvą
1993 iv Klaipėda
/ / /
tu nematei
kaip maitino bildėjimas
gatvę vežimais
žiežirbom birom
mes matėm
kaip triukšmas lyso žibintuos
ir sniegenos juokės ---
likimas...
per grindinį dulkėm istorijos
pereina rūškanos minios ---
sulauk
paskutinio rudens
teišplauna giltinei vidurius
- - - - - - - - - - - - -
kol mūsų nugaros rymo
ant santvaros rūmais
lelijų
1993 vii Klaipėda
/ / /
vaitoki
šalikelėj vandeniui bėgant
vis tiek tu toli
tave rūkas apgaus
kad smenga po kojomis
medžiai žali
jų vaisiai
krinta ant bėgių
į dešimtis rūmų --
tu jausi
išeisime sėklų brandinti
į pievas
kur žolės kvepės
atmintis sunksis tarp pirštų
į nedaloma
veidas žiūrės
1993 iv Klaipėda
/ / /
paskutiniai laikai
kad nors kartą ar kitą
pažintum žmogystą
ant kalno žaliais mezginiais
virš kitoniškų upių
jis rūku nueis
po nukritusiais lapais
save pasodins
dėkotum nors kartą
į židinį kritus
su laiko atodangom
degus
turėtumei gyvastį
vėl atsimerktum
1993 vii Klaipėda
/ / /
palauk dar mėnuõ
tu žinai
rankos nelaisvėje tinsta
o ir popierius
baigias ir dienos
lietėja
nesinori tik būti
gyventi tik sau --
juk tu lauki
skaidresnis save pamatys
dar mėnuõ
tu žinai
1993 v Klaipėda
/ / /
kai kada tu liūdna
gal išgirs neišgirs
gal tik viena
kelias atrodys
pamišęs
kai kada tu juo praeini ---
lig atokaitos
lauki
šiltakraujo padaro plunksną
atpučia pūgos ----
nuo tada
kai nesijaučia
laiko
1993 ii Klaipėda
/ / /
baltos eilės
nes snaigės
nugenėjo
ir baigia
galynėtis
su medžiais
tankmėj
ji lapoti tuoj ims
virs liepsna
kur mes kepsime bulves
kur spurdės
ir į laisvę norės
sprukt balandis
kaip baltosios eilės
1993 i Klaipėda /
2011 iv 02 Narvikas
/ / /
aš ne didesnis
už gilę ąžuolo
kai trupinius
ant žemės metai
lesa
ir dienos
čia suskridę
gęsta
per rudenį ėjau
į priekį
kur dilgėlės
lig kaklo
kur judesys
vangus
ir jokio tako
aš ne didesnis
lapas girioj
kol vienas gyvenu
kur peilis ir ugnis
stipriau priglaus
nei tu
neverk
aš ne didesnis
priešas
1993 iv Klaipėda /
2010 i 11 Ventspilis
/ / /
kaip kiekvienas
tavo gyvenimas
keistas
kaip lėta
nakties laiko liūtis
pradeda dužti
stikliniais varpais
prie tėkmės
kaip kiekvienas
sūnus
tavo priešas
abejonės rūke neprasideda
dar neradus
ir dar nepabudus
kaip kiekvienas
tavo gyvenimas
melas
aš kartoju žingsnius
tavo tylą
ir tamsą
ir tai
kad tavęs nebėra
kad seniai
aš savęs
neberodau
prasigraužusiais
žodžiais
tik apkalu
pošiltį veidą
kaip kiekvieną
gyvenimą
keistą
1994 ii Klaipėda /
2010 i 11 Ventspilis
/ / /
jausi
vėjo priepuolius
sutraiškytų moliuskų
kiaukutus
prie namo
kur niekas
sakai
negyvena
mes mylimės ten
kur mūsų nėra
visos snaigės matysi
suyra
ir tampa pilynais
iš smėlio
juos atkasu
samanų rankomis --
jausi
manęs nebėra
ir atsisukusi
suprasi
kad būti kitaip
negalėjo
1994 iv Klaipėda /
2010 i 08 Ventspilis
/ / /
subpreforcos
atolas
šimtametės saulės
vandenyno dugne ----
tik ištark
kad norėtum daugiau
nei esu
nei galėčiau
dar būti
paguoda vienkojui kareiviui
kapo vieta
- - -
gyvenimas neduotas
jis atimtas
iš tų kurie žudė
ir iš tų
kurie liko
su vienkojo kareivio
švino kulka
dabar
ir jo liūdesys
fiziškai luošas
tik ištark
jis auka
savižudystės ir melo
nes jis sudegė
neaiški ta ugnis
mes visi joje degam
1993 vi 16 Klaipėda /
2010 i 04 Ventspilis
Melsvas drugys
nežinantis kur,
- - - - šviesoje, auksas
kaip persas, panyrantis
į perlamutrinį Indijos vandenyno vandenį,
pavirsta milijonais smaragdų
- - - - ir jie byra,
nes dabar pavasaris - - - -
tartum perlas,
o, ne
taip spindi tik skenduolių
dantys
- - - - taip ornamentais pilnatis
atsimuša į odą,
kai ja nuslysta netikrumo
objektyvas
- - - - , - - - -
kodėl chameleonas?
toks vardas spindulio
- - - - ir spinduliu jis liko,
ta beprotė migla
užmigdė ---
akys,
tai šviesoje,
nežinantis kur, - - - -
1993 i Klaipėda
Pirmas skaitmeninis leidimas
Atskiri eilėraščiai skelbti spaudoje:
Įžanga (jaunųjų poetų almanachas). Vilnius, 1994 (kaip kiekvienas..., jausi
vėjo priepuolius...);
Literatūra ir menas 1996 01 13 (aš ne didesnis..., palauk dar mėnuõ...)